Istorinis kontekstas

Kai kurie istorikai mano, kad žydiškų bibliotekų istorija Lietuvoje siekia dar XVI a., kai besikuriant pirmosioms sinagogoms prie jų galėjo būti įsteigiamos nedidelės tikintiesiems skirtos bibliotekėlės. Tačiau dokumentais grįsti pėdsakai veda mus į kiek vėlesnę, XVIII a. epochą.

Kaip rodo 1748 m. Bonifacijaus Jachimovičiaus sudarytas per miesto gaisrą sudegusių pastatų sąrašas, būtent šiame amžiuje Vilniuje būta pastato, skirto knygoms hebrajų kalba. Neaišku, ar jos buvo viešai prieinamos, tačiau žinoma, kad tokių pastatų buvo ir daugiau. Europoje vis labiau plintančios Apšvietos idėjos neaplenkė Vilniaus žydų kultūrinio elito gyvenimo – išsilavinę, o ypač mokslu užsiimantys žmonės savo namuose kaupė vertingas asmenines bibliotekas, kurios dažniausiai buvo privačios, taigi prieinamos tik nedaugeliui.

Žydų viešosios bibliotekos Vilniuje istorinė tradicija siekia XIX a. pabaigą, kai žydų tautybės bibliofilas ir mecenatas Matas Strašunas (1817-1885) testamentu padovanojo visą savo asmeninę biblioteką pirmajai žydų bendruomenės viešajai bibliotekai įkurti. 1892 m. pradėjusios veikti viešosios bibliotekos knygų kolekciją sudarė apie 7 tūkst. leidinių hebrajų bei kitomis kalbomis, ji buvo nuolat pildoma kitų žydų mokslininkų bei knygų mylėtojų dovanojamomis knygomis ir asmeninėmis bibliotekomis.

1901 m. Mato Strašūno vardą gavusi viešoji biblioteka buvo perkelta į naują dviejų aukštų pastatą šalia Didžiosios Vilniaus sinagogos ir tapo ne tik viena didžiausių žydiškojo Vilniaus įžymybių, bet skleidžiamos tolerancijos dvasios dėka svarbiu Vilniaus kultūros centru, gausiai lankomu tiek žydų bendruomenės, tiek ir miesto visuomenės narių. Biblioteka sėkmingai veikė tik iki Antrojo pasaulinio karo, per kurį nukentėjo jos pastatas, o į užsienį išvežta didesnė dalis knygų. Vėliau dalis jų grįžo į Lietuvą, o kita dalis pateko į Niujorką.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras yra parengęs M. Strašunui, jo gyvenimui, asmeninei leidinių kolekcijai dedikuotą virtualią parodą „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“, kurioje patraukliai, įdomiai ir išsamiai pristatyta nemažai šio įžymaus švietėjo palikimo. Parodą apžiūrėti galite apsilankę šiame tinklalapyje.

2010 m. privataus kolekcininko, pono Wymano Brento iniciatyva pradėta svarstyti galimybė jo dovanojamos kolekcijos, sudarytos iš daugiau kaip 5 tūkst. žydų kultūros, meno, istorijos, religijos ir kitos tematikos knygų, pagrindu atkurti žydų viešosios bibliotekos tradiciją Vilniuje.

Daugiau informacijos apie bibliotekos sumanytoją galite sužinoti šiame puslapyje.

Apsvarsčius visas sąlygas, suinteresuotųjų pusių nuomones ir įvertinus galimybes užtikrinti bibliotekos veiklos tęstinumą, paslaugų kokybę bei atvirą prieigą visuomenei buvo priimtas sprendimas Vilniaus žydų viešąją biblioteką įsteigti kaip Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos struktūrinį padalinį. Vilniaus žydų bibliotekos įkūrimo projektas įtrauktas į Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo minėjimo 2011 metais planą. Bibliotekos veiklai buvo perduotos patalpos, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 24.

2011 m. spalio 5 d. ponas W. Brentas pasirašė savo dokumentų kolekcijos dovanojimo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai aktą. Tų pačių metų gruodžio 16 d. biblioteka buvo iškilmingai atidaryta.

2022 m. sausio 1-ąją Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo atskiru Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu.

Misija

Vilniaus žydų viešosios bibliotekos misija yra propaguoti žydų literatūrą ir skatinti Vilniaus bendruomenių tarpkultūrinį bendradarbiavimą, prisidėti prie šalies istorinės atminties išsaugojimo ir žydų kultūros Lietuvoje tęstinumo. Bibliotekos veikla grindžiama demokratinėmis ir humanizmo vertybėmis, visiems visuomenės nariams garantuojančiomis lygias prieigos prie įvairiausios informacijos galimybes.

Tikslai

Pagrindinis bibliotekos tikslas užtikrinti visuomenei atvirą ir patogią prieigą prie žydų autorių kūrybos, bei prie literatūros apie aktualią bei istorinę žydų kultūrą. Biblioteka, vykdydama pagrindines savo funkcijas, taip pat siekia atskleisti žydiškosios kultūros paveldo reikšmę ir svarbą Lietuvos kultūrinei, akademinei ir socialinei pažangai.

Įgyvendindama šiuos tikslus biblioteka ne tik tęsia pirmosios žydų viešosios bibliotekos tradiciją, kaupdama vertingiausias prieinamas knygas apie žydų istoriją, meną, religiją ir mokslą, bet ir skatina kultūrinę įvairovę bei kultūrinį dialogą tarp miesto bendruomenių, bibliotekos erdves naudodama parodoms, knygų pristatymams, konferencijoms, diskusijoms, paskaitoms bei kitiems edukaciniams ir kultūriniams renginiams organizuoti.

Biblioteka, organizacinėje veikloje aktyviai bendradarbiaudama su plačiosios visuomenės nariais, pilietiniais bei kultūriniais aktyvistais, kitomis valstybinėmis įstaigomis, taip pat nevyriausybinėmis organizacijomis, vadovaujasi skaidrumo ir kooperacijos principais, tad yra atvira įvairiems kolektyvinės kultūrinės veiklos pasiūlymams.