Knygų kolekcija ir jos unikalumas

Austin Kirk nuotr.

Vilniaus žydų viešojoje biblioteka turi unikalią ir specifinę kolekciją, kurią sudaro šiek tiek daugiau nei 9 tūkst. dokumentų – knygų, paveikslų, fotografijų, muzikos bei vaizdo įrašų įvairiomis kalbomis – anglų, lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, jidiš, hebrajų ir kt.

Visos knygos atitinka pagrindinius fondo formavimo principus – leidiniai yra apie žydus ir / arba yra sukurti žydų kilmės autorių. Tokie komplektavimo kriterijai sąlygoja tai, kad biblioteka teminiu požiūriu yra universali. Joje skaitytojai gali rasti grožinės literatūros, vaikų literatūros, filosofijos, ekonomikos, teisės, istorijos, meno, kulinarijos knygų ir ne tik.

Bibliotekoje gausu leidinių apie religiją, biografinių knygų, meno albumų, istorinių knygų, literatūros apie Holokaustą, grožinės literatūros užsienio kalbomis. Dalis Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje esančių knygų yra unikalios, jų kitose Lietuvos bibliotekose nėra, pvz. garsių Amerikos žydų dailininkų ar fotografų rinkiniai, knygos apie judaizmą, istorinės publikacijos, knygos jidiš kalba.

Didelę reikšmę turi fonde esančios knygos apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą, žydiškąjį Vilnių. Bibliotekoje svarbi jidiš knygų kolekcija, kurią sudaro daugiau nei 800 vienetų – tai kryptingai surinkti leidiniai, atspindintys jidiš literatūrą, istoriją ir kultūrą. Skaitytojai gali rasti klasikų Sholomo Aleichemo, Sholomo Ascho, Abraomo Suckeverio, Peretzo Markisho, Mendeles Mochero Sforimo, Chaimo Grade‘o ir kitų autorių kūrinius jidiš kalba.


Palaikydami glaudžius ryšius tiek su Lietuvos, tiek su užsienio rašytojais, visuomenininkais, leidyklomis, bibliotekomis ir kitais partneriais nuolatos gausiname bei turtiname savo knygų kolekciją, skaitytojams stengdamiesi pasiūlyti aktualią ir išskirtinai dėl savo turinio vertingą literatūrą.

Pažymėtina, kad mūsų bibliotekos knygų fondą sudaro tik dovanoti ar kitais neatlygintinais būdais gauti leidiniai. Todėl kviečiame visus dosnius bei žydų ir skaitymo kultūros puoselėjimu suinteresuotus asmenis bei įmones padovanoti savo knygų.

Atsižvelgiant į mūsų bibliotekos specializaciją ir knygų fondo specifiką, labai laukiame dokumentų, kurie yra parašyti žydų tautybės autorių, dokumentų, kuriuose kalbama apie žydų kultūrą plačiąja šio žodžio prasme, arba leidinių jidiš ir hebrajų kalbomis. Tai gali būti filmai, muzika, knygos, rankraščiai ar kiti informacijos ištekliai.

 

Nauji leidiniai bibliotekoje

Kapo vaikas: eilėraščių ir poemų rinktinė / Avrom Sutzkever

Dešimt eilėraščių = Ten poems: Vilniaus getas, 1943 : žydų paveldas / Avrom Sutzkever

Dvi pačios naujausios garsaus žydų poeto Abraomo Sutzkeverio poezijos rinktinės jau yra mūsų bibliotekoje. Kaip teigia vienos šių rinktinių rengėjai, tikimasi, jog “<…> prisidės prie Vilniaus ir Lietuvos žydų literatūros lobyno gelbėjimo iš užmaršties ir paskatins daug kitų jidiš testų atgimimą šiandieninėje mūsų sąmonėje ir kultūrinėje vaizduotėje”.


Arbit Blatas (1908–1999) / Ilona Mažeikienė ; [vertėjos Albina Strunga, Birutė Gedgaudaitė] ; [priedų tekstų autoriai Arbit Blatas, Vilma Gradinskaitė].

Modernizmo klasikas, aktyvus tarptautinės meno scenos dalyvis žydų kilmės iškilus Lietuvos dailininkas Arbit Blatas priklauso pokario menininkų humanistų kartai. Jį siejo glaudus ryšys su ryškiausiais XX a. meno atsinaujinimo sąjūdžiais, dailininkas turėjo daug artimų bičiulių tarp garsiausių to meto menininkų. Iš Lietuvos kilęs A. Blatas buvo pripažintas ne tik Europoje, kur gyveno iki Antrojo pasaulinio karo, bet ir už Atlanto. Šios knygos tikslas – atskleisti dar nežinomus menininko biografijos ir kūrybos faktus, aptarti ir visuomeninę dailininko veiklą, siekiant įtraukti Arbit Blato kūrybos visumą į šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros diskursą.


Langas į žydiškąjį Vilnių. Iš Michailo Duškeso Lietuvos Judaikos rinkinio. 

Šis katalogas, sudarytas Kaune gyvenančio sportininko, verslininko ir kolekcininko Michailo Duškeso parodos “Vilniaus žydų gyvenimas iki Holokausto. Originalūs dokumentai iš Michailo Duškeso asmeninės kolekcijos” pagrindu. Kolekcininkas tarpukario judaikos artefaktus pradėjo kaupti prieš penkiolika metų. Žydų spaudiniai, spausdintinė efemera, paveikslai ir nuotraukos, įvairi religinė atributika jo kolekcijoje užima svarbią vietą. Tai neabejotinai yra vienas reikšmingiausių Lietuvoje judaikos rinkinių. Skaitytojams siūlomas albumas “Langas į žydiškąjį Vilnių” pristato tik nežymią Duškeso Lietuvos judaikos rinkinio dalį. Tačiau tai žvilgsnis į branginamą, užmaršties nenusipelniusią praeitį, nepaleidžiančią nei paties kolekcininko, nei mūsų visų.


Heather Morris. Aušvico tatuiruotojas

„Aušvico tatuiruotojas” – debiutinis Heather Morris romanas, paremtas ilgus metus slėptu Leilo Sokolovo, Holokaustą išgyvenusio Aušvico-Birkenau tatuiruotojo, liudijimu. Tai tikra meilės istorija, gimusi didžiausio žmonijos siaubo akivaizdoje. Tai pasakojimas, kuris stebins drąsa kovoti už išlikimą, sujaudins širdžių tyrumu ir leis patikėti, kad vilties šviesa gali nušviesti kelią net tamsiausią naktį.

 

 

 


Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis.

„Atrakintas dienoraštis” – tai pirmą kartą iš užmaršties iškylanti poetės kūrybos visuma. Knygą sudaro Matildos dienoraštis, eilėraščiai ir mažoji proza, biografinė medžiaga ir nuotraukos, surinktos iš įvairių valstybinių ir asmeninių archyvų. Kūrybos publikacijas lydi sudarytojo Mindaugo Kvietkausko įvadinis straipsnis, Irenos Veisaitės palydimasis žodis, rašytojos Laimos Vincės esė „Nutildyta mūza”.

“Ši knyga yra pirmoji išsami ir reprezentatyvi Matildos Olkinaitės kūrybinio palikimo publikacija. Tai ne tik svarbus literatūros šaltinis, bet ir moralinė duoklė, kurią būtina atiduoti, prikeliant iš užmaršties Holokausto metais be laiko nutildytą jaunos Lietuvos žydų poetės talentą.” Mindaugas Kvietkauskas


David Grossman. Užeina kartą arklys į barą

„Užeina kartą arklys į barą“ – romanas apie draugų išdavystę, netektį, kaltę, skriaudos išpirkimą. Kartu tai pasakojimas apie šių dienų Izraelį, į kurio politinę situaciją nesibaiminama pažvelgti ironiškai.

Davidas Grossmanas (g. 1954) – šiuolaikinis Izraelio rašytojas, pelnęs tarptautinę šlovę, pripažintas vienu garsiausių didžiųjų pasaulio romanistų, aktyvus kovotojas už taiką. Jo knygos išverstos į daugiau nei 36 pasaulio kalbas, iš viso apdovanotos net 17 reikšmingų premijų. 2017 m. Grossmanui ir vertėjai Jessicai Cohen įteiktas „Man Booker International“ prizas už knygą „Užeina kartą arklys į barą“, taip pat 2018 m. autorius įvertintas prestižine Izraelio premija už nuopelnus literatūrai ir poezijai.